zakucavoti

×zakucavóti, -ója, -ójo tr. 1. Plv kamantinėti, kvosti, varginti: Gerai piršlys senius zakucavójo dėl pasogos Mžk. 2. Vv reikalauti (mokesčių, pabaudų ir pan.): Joną Driskių padarė vakmistru. Jonas Driskius dabar žmones zakucavojo, štriuopavo Tat.